Adolfas ŠAPOKA "Lietuvos istorija" Kowno 1936 rok
10. Zigmanto Augusto ir Barboros Radvilaitės vedybos ir
konfliktas dėl jos su lenkais
___________________________________________________________________
Įsikurdamas Vilniuje, Zigmantas Augustas jau buvo vedęs. Bet
jo žmona Habsburgaitė netrukus mirė. Tuo metu, greta didžiojo
kunigaikščio rūmų, buvusiuose Radvilų rūmuose, gyveno jauna graži
našlė Barbora Radvilaitė Goštautienė. Mirus žmonai, Z. Augustas
veikiai susiartino su ja ir karštai įsimylėjo. Iš kunigaikščių rūmų
iki Radvilų rūmų per sodą Z. Augustas liepė įtaisyti dengta
priėjimą, kur abu įsimylėjusieji susitikdavo. Vieną kartą Barboros
brolis Mikalojus , vadinamas Ruduoju , ir jos pusbrolis Mikalojus,
vadinamas Juoduoju , atvyko pasimatymo
metu ir pareikalavo, kad Z. Augustas vestų Barborą, nes, esą,
plintančios kalbos žeminančios jų šeimos garbę. Zigmantas
Augustas su tuo sutiko, ir tuojau, pakvietus kunigą, slapta
įvyko jungtuvės. Jose dalyvavo tik patys Radvilos ir jų giminaitis
Kęsgaila.
Nors Radvilos tada jau buvo galingiausia Lietuvos ponų šeima,
tačiau buvo aišku, kad jungtuvėms priešinsis tiek Zigmanto Augusto
tėvas, karalius, tiek Lenkų ir Lietuvos ponai, nes niekam negalėjo
patikti valdovo susigiminiavimas su ponų šeima. Todėl iš pradžios
apie jungtuves nieko nebuvo skelbiama. Zigmantas Augustas, nuvykęs
į Krokuvą, pareiškė tėvui, jog norįs vesti Barborą. Bet tėvas,
o ypač motina, pasirodė nesukalbami. Grįždamas į Vilnių, jis
nepasakė tėvams tiesos, ir tėvas, netrukus miręs, nebesužinojo apie
sūnaus vedybas. Barbora tuo tarpu gyveno Radvilų dvare, Dubingiuose.
Gavęs žinią apie tėvo mirtį, Zigmantas tuojau įsakė tarybos ponams
atlydėti žmoną į Vilnių. Čia ji buvo iškilmingai sutikta ir pripažinta
didžiąja kunigaikštiene. Reikėjo dar gauti Lenkijos sutikimą. Prieš
Barborą betgi griežčiausiai buvo nusistačiusi karalienė Bona. Sūnui su
Barbora atvykstant į Lenkiją, ji pasišalino su dukterimis į Mozūrus.
Jos kurstomi, lenkai griežčiausiai reikalavo, kad Z. Augustas
persiskirtų su Barbora, nes vedybos esančios nelygios. Bet, šiaip
būdamas silpnavalis, Zigmantas Augustas šį kartą parodė didelį
atkaklumą: jis nė neketino išsižadėti mylimosios žmonos. Į seimo
ir senato reikalavimus persiskirti jis atsakė, jog esąs surištas
visomis bažnytinėmis apeigos ir neturįs tokios sąžinės, kad galėtų
ardyti tą ryšį.
Greit pasirodė, jog senatas ir seimas perdėjo, laikydami jungtuves
karališkosios šeimos pažeminimu: užsienio valdovai dėl to neparodė
jokio nepasitenkinimo. Tad po dvejų metų lenkai pagaliau nusileido,
ir 1550 m. Barbora buvo iškilmingai Krokuvoje karūnuota
Lenkijos karaliene. Tačiau ji ir jos šeima neilgai tesidžiaugė karūna;
Zigmantas Augustas ir ji pati vis svajojo nuvykti į Lietuvą
ir pasirodyti visoje karališkoje didybėje, bet jau nebebuvo kada:
sunkios, nežinomos ligos pakirsta, ji mirė 1551 m. Karalienė Bona
vis dar tebebuvo didžiausias jos priešas. Kai prieš pat Barboros
mirtį Bona pareiškė norą pripažinti ją savo marčia, Zigmantas
Augustas stengėsi jos nieku būdu neprileisti prie žmonos: bijojo,
kad motina jos nenunuodytų. Mirdama Barbora pareiškė norą, kad ją
palaidotų ne Lenkijoje, kur tiek daug iškentėjo, bet Lietuvoje.
Zigmantas Augustas atlydėjo jos kūną į Vilnių, pats visą kelią arba
jodamas arba eidamas pėsčias. Ji buvo palaidota katedros rūsy,
greta pirmosios Z. Augusto žmonos — Elžbietos. 1931 m. pradėjus
katedros remontą, buvo atrasti ir jos kaulai.
Zigmantui Augustui Barboros mirtis padarė didžiausią įspūdį.
Savo gyvenamųjų kambarių sienas jis liepė juodai išmušti; visas
dvaras paskendo gedule. Jis pats niekad neužmiršo mylimosios žmonos.
Nors vėliau ir vedė Habsburgaitę, tačiau šeimos laimės jau
nebesulaukė: gyvenimo pabaigoje net persiskyrė su žmona. Jį visą
gyvenimą lydėjo mylimosios Barboros atminimas.
P.S. Wydaje mi się to ważne, zatem zaznaczam, że miejsce wykonanego przeze mnie zdjęcia, znajduje się tuż, tuż obok Ostrej Bramy...
Brak komentarzy:
Prześlij komentarz